Žmonija aplinkos rizikos vertinime
(alternatyviai: „Žmogaus savęs pavojingumas – aplinkos rizikos vertinimas“)
1. Tikslas
Šis puslapis nagrinėja žmogų kaip aplinkos veiksnį – tuo pačiu metu kaip kūrėją, paveiktą ir sprendimų priėmėją.
Jis parodo, kad didžiausia aplinkos rizika nėra atskirose medžiagose ar technologijose, o sistemoje, pagrįstoje klaidingomis laisvės sąvokomis, trūkstamu išsilavinimu ir nepakankama atsakomybe.
Tikslas – sukurti sąmoningumą, kad tikroji aplinkos apsauga veikia tik tada, kai ji visuomenėje turi štabo funkciją – virš visų sričių, o ne šalia jų.
2. Taikymo sritis
Šis vertinimas taikomas visoms gyvenimo ir ekonomikos sritims: pramonė, politika, mokslas, švietimas, vartojimas ir kultūra.
Tai yra pagrindas sisteminiam mūsų veiksmų koregavimui, ypač ten, kur „laisvė“ praktikuojama be atsakomybės.
3. Sąvokos
- Laisvė: Veikimo gebėjimas – suvokiant pasekmes.
- Sisteminė aplinkos rizika: Rizikos, atsirandančios dėl kolektyvinių struktūrų, o ne pavienių veiksmų.
- Aplinkos štabo funkcija: Organizacinis principas, suteikiantis aplinkos apsaugai aukščiausią sprendimų galią.
- Pavojinga laisvė: Laisvė, kuri kelia grėsmę išlikimui arba gyvenimo pagrindams.
4. Atsakomybė
Kiekvienas asmuo yra atsakingas – švietime, moksliniuose tyrimuose, versle ir politikoje.
Koordinavimas ir kontrolė turi būti vykdoma per institucionalizuotą aplinkos kompetenciją, panašiai kaip vidaus auditas arba darbo sauga.
- Įmonės lygiu: aplinkos atsakingieji su štabo funkcija.
- Valstybės lygiu: aplinkos ministerijos su veto teisėmis aplinkos sprendimuose.
- Visuomenės lygiu: švietimo institucijos privalo mokyti ekologinių sistemų žinių.
5. Aprašymas
Vakarų demokratija yra pusiausvyros neturinti: ji leidžia laisves, kurios – be žinių ir atsakomybės – veda į savidestrukciją.
Pavyzdžiai:
- Aukštai fluoruotų angliavandenilių gamyba ir naudojimas, nepaisant žinomo jų atsparumo.
- Vartojimo didėjimas kaip gerovės indikatorius.
- Trumpalaikiai rinkos paskatinimai, skatinantys ilgalaikę žalą.
Sistema apdovanoja inovacijas, augimą ir greitį, o ne tvarumą, atsargumą ar atsakomybę.
Švietimas moko žinių, bet beveik ne išminties.
Laisvė painiojama su beribe.
Susidaro kolektyvinė realybės praradimo būsena, kai ekspertai ir sprendimų priėmėjai veikia, žinodami naikinamąsias pasekmes – bet jas sistemingai slopina.
6. Susiję dokumentai
- EMAS reglamentas (ypač aplinkos vadybos sistemos reikalavimai)
- Rio deklaracija apie aplinką ir vystymąsi (1992)
- JT Darnaus vystymosi tikslai (SDG 12, 13, 16)
- Portalo puslapiai apie švietimą, atsakomybę, komunikaciją ir sistemos klaidas
7. Dokumentacija
Šis žmogaus aplinkos rizikos vertinimas sudaro pagrindą šiems skyriams:
- Pavojingos laisvės
- Švietimas kaip išlikimo faktorius
- Etika moksle ir technologijose
- Nuo augimo iki išminties
Kartu šie puslapiai suteikia pilną vaizdą apie sisteminę aplinkos riziką ir būdus ją įveikti.
8. Valdymas
Visi ateities veiksmai, sprendimai ir inovacijos turi atsakyti į klausimą:
„Ar tai prisideda prie gyvenimo pagrindų išsaugojimo – ar kelia grėsmę jiems?“
Jei pastarasis tikėtinas, taikoma atsargumo principas.
Aplinkos apsauga nėra ekonomikos poskyris, bet aukščiausias valdymo principas.
9. Priedai (Pavojingų laisvių pavyzdžiai)
- Atsparių toksiškų medžiagų gamyba (pvz., PFAS)
- Psichologiškai manipuliuojančių technologijų komercializavimas
- Žemės naudojimas per neapgalvotą vartojimą
- Švietimo sistema be ekologinių pagrindų
- Atsakomybės stoka už ekologines pasekmes
| Revision: 1 | Erstellt/Geändert: | Geprüft: | Freigegeben: | Gültig ab: |
| Datum: | 13.11.2025 | 13.11.2025 | 13.11.2025 | 13.11.2025 |
| Unterschrift: | Beauftragter/ChatGPT | Aufsichtsrat | Vorstand | Beauftragter |